Nematomi medienos priešai

Mediniai statiniai ir gaminiai mums paprastai asocijuojasi su šiluma ir jaukumu, tačiau neretai jie tampa nesaugūs ir net pavojingi. Medienos priešai – skamba bauginančiai, bet kas iš tiesų jie yra, kodėl jie nematomi ir kuo jie pavojingi žmogui? Pataria medienos apsaugos priemones gaminanti  įmonė „Retrorega“.

Saulės spinduliai

Neapsaugota mediena turi nemažai priešų, kurie stengiasi ją suardyti ar pažeisti. Visų pirma – tai saulės UV spinduliai, ardantys ligniną – svarbią sudėtinę medienos dalį. Medienos paviršius ima gelsti, pilkėti, sutrūkinėja ir skaidosi. Blogėja bet kokios dangos (dažų ar lako) sukibimas su paviršiumi, ji pradeda atsilupinėti. Medienos apsaugos ekspertas Karolis Gintaras Pūkas teigia, kad mediena itin jautriai reaguoja į ultravioletinius spindulius, todėl dažų sluoksnis gali apsaugoti medinį statinį nuo dūlėjimo ir tamsėjimo. Per keletą metų sudūlėjusi mediena gali tapti buitinių traumų priežastimi, kai lentos įlūžta, medinis statinys įgriūna.

Drėgmė

Taip pat reikia saugotis drėgmės: išgarinimo ir temperatūrų svyravimai lemia plyšių medienoje susidarymą. O plyšiai – tai terpė veistis pelėsiniams ir naminiams grybams bei medieną graužiantiems vabzdžiams.

Biologiniai kenkėjai

Didžiausia taip vadinamų medienos priešų grupė – medieną naikinantys pelėsiai, grybai ir vabzdžiai: jie paveikia ir gana greitai suardo svarbias medinio namo konstrukcines dalis. Mes jų ilgai nematome, nors jie egzistuoja mūsų gyvenamoje aplinkoje ir pasirodo tik tada, kai mediena jau giliai pažeista: atsiranda juodos, balsvos ar kitokios dėmės, vabzdžių išgraužtos skylutės, takai.

Didžiausią žalą medienai daro vabzdžiai. Nesant profilaktinės apsaugos beveik visų rūšių mediena yra pažeidžiama vabzdžių. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad pirmiausia vabzdžiai atsiranda perdengimuose, grindyse, už grindjuosčių, rūsiuose. Medienos statinius mūsų klimato sąlygomis dažniausiai pažeidžia ūsočiai, skaptukai, kinivarpos, kiti medgraužiai. Jie medienoje išgraužia skylutes, pro kurias patenka į jos vidų. Vabzdžiai gali sugraužti taip, kad statinys sugriūna per keletą metų.  

Dėl medieną ardančių grybų visada nukenčia statinio estetinis vaizdas, nes pradeda pūti. Pelėsis taip pat gali būti labai pavojingas žmogaus sveikatai, kadangi į aplinką išskiria toksines (kai kurie net kancerogenines) medžiagas. Dabar labai dažnai žmones keičiasi senus langus į naujus plastikinius net nepagalvodami, kad dėl to jam gali prasidėti lėtinės alerginės ligos: slogos, čiauduliai, įvairūs odos bėrimai ir pan. O čia kaltas labai sandarus langas ir jokios ventiliacijos. Sienos nuo drėgmės pelija, žmogus pradeda sirgti. 

Kaip kovoti su nematomais priešais?

Kovai su biologiniais kenkėjais reikia naudoti specialias medienos apsaugos priemones. Tai cheminės medžiagos, kurios turi stiprų ir ilgalaikį poveikį, neveikia eksponatų, pvz., nekeičia dažų ar medienos spalvos, nesukelia metalų korozijos. Saugus medienos kenkėjų pašalinimas susijęs su gamintojų nurodymų laikymusi arba tiesiog produktų etikečių skaitymu.

Ką daryti, kad medienos kenkėjų neatsirastų?

Naikinti medienos kenkėjų padarytą žalą ar juos pačius yra sudėtinga, užima žymiai daugiau laiko. Jau geriau naudoti profilaktines priemones ir apsisaugoti iš pradžių. Tad visą statybinę medieną būtina profilaktiškai apsaugoti, t.y. impregnuoti ją medienos antiseptikais. Taip garantuojama ilgalaikė apsauga nuo pelėsių, grybų ir vabzdžių.

Pasitaiko atvejų, kai į statybų aikštelę mediena atkeliauja jau apkrėsta grybeliais, todėl patartina pasidomėti, kokiomis sąlygomis buvo laikoma mediena, nepirkti iš nepatikimų pardavėjų. Reikia rinktis tik kokybiškus medienos apsaugos produktus, kurie turi biocidų registracijos pažymėjimą (rinkdamasis apsaugos priemonę pirkėjas paprastai atsižvelgia į spalvą, kainą, gaminio išeigą, o sudėtimi ir kitais svarbiais dalykais nelabai domisi). Impregnuojant medieną reikia laikytis gamintojo nurodymų ir netaupyti (tik gerai apsaugos priemonę įgėrusios medienos negraužia vabzdžiai, nepuola puvinys, grybeliai).