Vasarą ypač aktyviai puolantys vabzdžiai medgraužiai: kova su vėjo malūnais?

Mediniuose namuose lietuviai gyveno nuo neatmenamų laikų. Ir dabar dažnas svajojame pasistatyti medinį ar rąstinį namą, nes tai mums asocijuojasi su jaukumu, šiluma, natūralumu ir būvimu arčiau gamtos. Viskas būtų tiesiog idealu, jeigu ne medienos kaip statybinės medžiagos neatsparumas įvairiems biologiniams veiksniams. Didžiausią žalą medienai daro vabzdžiai.

Vasarą medinių namų, pirčių ir sodybų savininkai dažnai susiduria su itin nemalonia problema – medieną užpuolę vabzdžiai medgraužiai aktyviai naikina pastatą iš vidaus. Tą liudija sienose matomos mažos skylutės arba naktimis pažadinantis nuolatinis graužimo garsas.

Lietuvoje dažniausiai aptinkami vabzdžiai medgraužiai, pavyzdžiui, kinivarpos, ūsočiai, skaptukai ir kiti, visų pirma medienos paviršiuje (plyšeliuose, smulkiuose įtrūkimuose) padeda kiaušinėlius. Vabzdžių lervos arba kirmėlaitės įsigraužia gilyn į medieną darydamos ertmes, kuriose tampa kokonais. Suaugę vabzdžiai prasigraužia į paviršių ir išskrenda, lieka tik skylės, kurios liudija, kad medienai pakenkta. Šis procesas trunka maždaug dvejus metus.

Ar žinojote, kad suaugęs vabzdys per dieną suėda tris kartus daugiau medienos, nei jis pats sveria? Iš pradžių medienos mechaninės savybės nepakinta, bet po kurio laiko, kai pakenkimai didesni – turi būti keičiama visa medienos detalė. Net ir mūriniuose namuose, kur yra medinės grindys, lubos, vidinės sienos iš medžio pjūvenų blokelių, gali užsiveisti šių medienos kenkėjų.

Vieni vabzdžiai medgraužiai labiau mėgsta žalią medieną, pavyzdžiui, kinivarpos, straubliukai, medgręžiai ir kiti. Jie puola ką tik nukirstus medžius, tačiau pakliuvus tokiai medienai į pastatą, šių vabzdžių vystymasis baigiasi, pastatuose jie kiaušinėlių nededa. Lieka tik skylutės, kuriose atitinkamomis aplinkybėmis yra palanki terpė medienos grybams veistis.

Kiti kenkėjai, pavyzdžiui, skaptukai, naminiai ilgaūsiai, poliniai vabalai puola pjautą ir nužievintą medieną, taip pat mėgsta sausą medieną, pavyzdžiui, įvairias statybines medžio konstrukcijas, baldus.

Vabzdžiai kenkėjai dažniausiai į medinį namą gali patekti per pravirus langus, duris iš netoliese esančių parkų, miškų, perskrenda iš kaimyninių užkrėstų pastatų, atvežami su statybine mediena ar net malkomis.

Jeigu pastebėjote savo medinio namo sienose mažas skylutes, kurias pakrapščius byra medienos milteliai, naktimis girdite graužimo garsą, vadinasi turite nelauktų svečių. Jei neišnaikinsite kinivarpų ir jų lervų užkrėstoje patalpoje, jos gali išplisti į kitas patalpas, kuriose yra medienos. Su vabzdžiais kovoti – gana sunku, bet pabandyti verta, kad vėliau netektų patirti ypač didelių finansinių nuostolių keičiant pažeistas medines konstrukcijas. 

Kenkėjus profesionalai naikina trimis būdais: mechaniniu (valymas), fiziniu (naudojant aukštą arba žemą temperatūrą, aukšto dažnio srovę) ir cheminiu (insekticidais). Visgi paprastam žmogui labiausiai prieinamos yra profilaktinės priemonės (ką tik nupjautos medienos impregnavimas specialiu antiseptiku) ir naikinamosios cheminės priemonės arba insekticidai.

Kokybiškos cheminės priemonės vabzdžiams medgraužiams naikinti turi stiprų ir ilgalaikį insekticidinį poveikį, tačiau neveikia paties objekto, nekeičia dažų ar medienos spalvos, nesukelia metalų korozijos, minimaliai kenkia sveikatai. Žinoma, dirbant su tokiomis medžiagomis būtina laikytis saugumo taisyklių: dirbti tik su guminėmis pirštinėmis, darbo metu būti su respiratoriumi arba užsirišti nosį ir burną marliniu raiščiu su vatos įdėklu, kas pusę valandos daryti 10 min. pertrauką, išeinant į gryną orą, baigus darbą, veidą ir rankas nusiplauti šiltu vandeniu su muilu, patalpas po dezinfekcijos būtina gerai išvėdinti.

Yra žinoma, kad senais laikais kovai su medienos vabzdžiais žmonės naudojo ir natūralias priemones, pavyzdžiui, druskos tirpalą (1 litre šilto vandens ištirpindavo pusę stiklinės druskos). Tokiu tirpalu buvo dezinfekuojama tris kartus per mėnesį. Taip pat dezinfekcijai buvo naudojamas pelynų, česnakų nuoviras.

Šiais laikais beveik visuose didžiuosiuose prekybos centruose galima rasti įvairių kokybiškų insekticidų, tačiau pateiksime pavyzdį, kaip naudoti lietuvių gamintojų insekticidinį preparatą „Vabas“. Visų pirma, ištuštinkite patalpą, tuomet laikydamiesi visų saugumo reikalavimų, aprašytų anksčiau, pažeistą medieną gausiai nutepkite neskiestu preparatu. Vienam kvadratiniam metrui medienos ploto reikia 300 ml preparato. Pagal galimybes preparato įšvirkškite švirkštu į vabzdžių išgraužtas landas. Priklausomai nuo lervų buvimo gylio procedūrą gali tekti pakartoti 2–3 kartus. Tas medinių sienų ar lubų vietas, kur girdisi graužimas, rekomenduojame itin gausiai nutepti. Preparatas vabzdžius veikia per kvėpavimo takus. Lervos, pagraužusios apdorotos medienos, žūva. Jeigu kyla klausimų ar neaišku, nuo ko pradėti šią nelengvą kovą, visuomet pravartu pasikonsultuoti su medienos specialistais, insekticidinių priemonių gamintojais ar dezinfekcijos įmonėmis.